Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

RAUMENŲ GRUPĖS

Raumuo (lot. musculus) – vienas minkštųjų žmogaus audinių, atsakingas už aktyvų organizmo judėjimą, kūno pozicijos stabilumą ir vidaus organų turinio (kraujo, maisto, išmatų ir kt.) judėjimą. Žmogaus kūną sudaro daugiau nei 600 raumenų. Kultūristai turėtų žinoti pagrindines raumenų grupes, raumenų išsidėstymą ir funkcijas bei gerai išmanyti judesių biomechaniką.


Paprastai sportininkai kūną skirsto į šias pagrindines raumenų grupes:

  • Nugara;
  • Pečių juosta;
  • Krūtinės raumuo;
  • Bicepsai ir tricepsai;
  • Dilbiai;
  • Keturgalvis, dvigalvis ir sėdmenys;
  • Pilvo raumenys;
  • Blauzdos.

Norint kuo tiksliau ir efektyviau apkrauti bei formuoti raumenis reikia kalbėti apie dar smulkesnes raumenų grupes:

  • Nugara – plotis: platieji nugaros raumenys; storis: vidurinieji nugaros raumenys, nugaros tiesiamieji raumenys; 
  • Pečių juosta – dydis, pilnumas, reljefas: priekinis deltinis raumuo, vidurinysis deltinis raumuo, užpakalinis deltinis raumuo, trapeciniai raumenys;
  • Krūtinė – dydis ir reljefas: didysis ir mažasis raumuo, priekinis dantytasis raumuo, tarpšonkauliniai raumenys;
  • Bicepsai – dydis: vidinė, išorinė galvutė;
  • Tricepsai – dydis, pilnumas, reljefas: visų trijų tricepso galvučių išvystymas;
  • Dilbiai – dydis, reljefas: išorinė, vidinė galvutės;
  • Keturgalvis kojų raumuo – dydis: visų keturių galvučių išvystymas, separacija (atskyrimas);
  • Dvigalvis kojų raumuo – dydis: dviejų galvučių išvystymas, separacija;
  • Pilvo presas – dydis, reljefas: viršutiniai, apatiniai ir tiesūs pilvo preso raumenys, įstrižiniai pilvo preso raumenys;
  • Blauzdos – dydis: išorinė, vidinė galvutės, plekšninis raumuo.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

SPORTAS IR JO NAUDA

Sportas – pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, derinant fizinius ir intelektinius gebėjimus, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įvairių įgūdžių lavinimui, taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai. Sportas – specifinė fizinių ar intelektinių užsiėmimų rūšis. Juo siekiama varžytis, (pa)gerinti sveikatą, gauti moralinį ir materialinį pasitenkinimą, išreikšti save, tobulinti(s), siekti garbės ir šlovės.   Sportas sureguliuoja hormonus   Sportuojant mažėja streso hormonų (adrenalino, kortizolio ir kt) ir daugėja tokių hormonų kaip endorfinai – šie hormonai mažina skausmą, kelia nuotaiką. Sporto pasiekimai džiugina Bet kuriuo atveju sportas ugdo valią, ryžtą ir užsispyrimą. Jis padeda labiau pasitikėti savimi, leidžia jausti didesnę kūno ir savęs paties kontrolę. Sportuojantis žmogus laimi prieš vakarykštį „aš“. Sportas – tai būdas susirasti naujų draugų Sportuoti galima ne tik namuo